Tu mano angelas

 

Tu mano angelas, skrajojantis nuolat šalia,
per mano skausmą, nerimą ir liūdesį pamirštantis save,
tylia rauda ir aimanom aš visuomet prisišaukiu tave,
o tu sušildęs mano širdį švelniai atsakai, kad visuomet lydi mane.

Tik nebijok, – padrąsini dažnai, kai žingsnį žengti nedrąsu ar gėda,
ir ištiesi rankas lyg tėvas vaikui, vėl papuolusiam į bėdą.
Aš kartais pamirštu tau padėkoti žodžiais maloniais, nes jų nelieka,
prieš tai juos išdalinęs tiems, kurie nevertina ir tik pykčiu atliepia.

Tu toks kantrus, toks atviras ir tyras,
verki kartu ir saugai, kai pasaulis nebemielas.
Tu supranti tai, kur tiesa, kur melas tyko,
man primeni nuolat, kad išeitis vilties pašvaistėj liko.

Tik, angele, norėčiau nors kartelį sugrąžinti,
bent dalį to, ką man atidavei lydėdamas gyvenimo keliu,
nors mažą spindulį į tavo gražią širdį…
Dėka tavęs tapau tokiu, koks šiuo metu esu…