Tavimi tikiu

 

Ar tu žinai, kaskart ko taip ilgiuosi,
kai vakarinė saulė tapo jūroj ant bangų,
lyg pamiršta seniai visų – klajoklė,
primindama man tai, kas lig širdies gelmių brangu.

Tuomet pravirksta mano plunksna,
aprašant nuostabias akimirkas svajų,
kurias paliest kasdien kartu norėčiau,
ten aš ir tu… Ten aš ir tu…

Ar tu žinai, kodėl ir vėl šypsausi,
o užsimerkęs tik tave regiu,
tuomet širdis vėl angelu plasnoja,
nes tavimi tikiu… Tavim tikiu…