Mūza

 

Kur tu? Einu lyg netikėdamas daugiau sutikti
ir veidą tą, kurį tapiau kadaise svajose,
aš jau baigiu iš nevilties visai pamiršti,
tu kaip miražas skęstantis manam skausme.

Tu lyg smiltelė nykstanti tarp pirštų,
kurios alsavimą dar nuolat mintyse girdžiu,
lyg sielos nuostabi daina, kurią skraidina vėjas,
likimo jūroje vis nykstanti tarp dūžtančių vilties bangų.

Tu užvaldai mintis ir mano rankomis rašai žodžius prasmingus,
kartočiau juos lyg išprotėjęs tau be paliovos,
tik pasakyk, kad nori juos ir vėl išgirsti
ir neskubėk išeit, nes širdžiai mano reikia tik tavęs vienos.