Mūsų pasaulis

 

Girdėjau šiąnakt tylų šnabždesį žvaigždžių
apie pasaulį, kuriame tik aš ir tu,
apie svajonių spindesį, sudėtą iš raidžių,
dienoraštį, jo puslapiuos likimą rašome kartu.

Gyvenimą, be laiko sąvokų kasdienių, banalių,
kur dega akys meile – skęstam sūkury aistros abu.
Žodžius prasmingus, ištartus širdy užgimusiu jausmu,
sutvertu Dievo ir tarp mudviejų įkvėptu bučiniu kukliu.

Kasdien atgimsta laimė ten naujom spalvom,
lyg trumpas snaigių šokis vėl išnyksta amžinoj pūgoj,
visų brangiausių žemės turtų vertas apkabinimas švelnus
kaskart pravirkdo džiaugsmo ašarom vėl susitikus mums.

Tik tu ir aš, tik aš ir tu,
pavargę po ilgos kelionės netikrų jausmų,
dabar jau nebijau jokių gyvenimo audrų,
ramybę atradau glėby su tavimi, brangi, kartu.