Jei būčiau…

 

Jei būčiau aš pavasario dangus,
nutviekstus saulės dovanočiau debesų pūkus,
jais atplukdyčiau sielai taip mielus jausmus,
kurie aplanko kartais netikėtai mus visus.

Jei būčiau vasaros gaivus lietus,
švelniai apgaubčiau tau gležnus pečius,
nuprausčiau veidą, ilgesio pilnas akis,
nupieščiau šypseną, kurios ištrint nedrįstų niekad jis.

Jei būčiau rudeniu spalvingu,
akimirkų atneščiau tau svajingų,
auksinių lapų apsupty,
senajam parke šokčiau vėju siautulingam sūkury.

Jei būčiau aš žiemos laiku slaptingu,
skraiste užkločiau žemę snaigių stebuklingų,
varvekliams tyliai skambant prie langų,
kaskart į sapną palydėčiau spindinčių kerų.

Žvaigždėms taip lėmus, aš gimiau žmogus,
kurį svajodama sukūrei mintyse tik apie mus,
nueitas kelias tolimas, atverk prašau duris,
akių tavų ilgėjaus, plazdesiu švelniu pritars širdis…