Gyvenimo kelias

 

Gyvenimas lyg muzikos garsų paletė,
juodais, baltais klavišais pianino skuba nerami lemtis,
gyvenimą tik kartais lyg fortūna nušviečia akordai,
prasmingos mūsų viltys, džiaugsmas ir akimirkos būtis.

Gimei, tada prasideda gyvenimo koncertas,
kai kūdikis iš laimės krykštauja, ir jo širdis
skaičiuoja minutes ir eina per likimo grįstą kelią,
kaskart nerimastingai laukdama, ką paruošė sukčiaujanti lemtis.

Pasaulis paslaptingas, tai jis pilkas, tai spalvotas,
kiekvienas mūsų muzikantas nuostabus.
Kasdien iš naujo grojam kūrinius visi skirtingus,
jie virsta pėdsakais, paliečiančiais mums artimų žmonių jausmus.

Gyvenime kiekvienas esame maestro,
kokiais gražiais akordais baigiasi kiekvienas kūrinys,
likimo rankos, grojančios baltais, juodais klavišais,
išeinam, lieka tik ištikimi žiūrovai…
…Aplodismentai, gėlės, tolumoj paklydęs varpo gaudesys…